Atšilus orams keliuose padaugėja automobilių, tačiau ne visi vairuotojai elgiasi drausmingai ir taip sukelia pavojų kitiems eismo dalyviams. DELFI kalbina specialistus ir klausia, kokias klaidas vairuotojai daro dažniausiai ir kurios kainuoja brangiausiai.

Netrūksta piktybiškai nesilaikančių taisyklių
Saugaus eismo ir automobilių specialistas, vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas Artūras Pakėnas teigė, kad kol kas situacija gatvėse neleidžia atsikvėpti. Anot jo, vairuotojų kultūra gal ir kyla, tačiau labai daug žmonių atmestinai vertina Kelių eismo taisykles. „Noriu sakyti, kad situacija gerėja ir nedrįstu. Tikrai yra mandagaus elgesio apraiškų, tačiau atmestinas požiūris į KET reikalavimus taip pat didėja. O aš kitaip neįsivaizduoju: negali būti vairavimo kultūros bendruomenėje, kurioje beveik visi vairuotojai pastoviai ir sąmoningai pažeidinėja KET“, – kalbėjo pašnekovas. O štai televizijos laidos „Ne Vienas Kelyje“ žurnalistas Egidijus Babelis, paprašytas įvertinti eismo dalyvių kultūros lygį, pagyrė didmiesčių gyventojus. „Padėtis keičiasi lyg ir į gerąją pusę. Bent jau Vilniuje, na, ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose galima pastebėti, kad vairuotojai jau be jokių dvejonių eismo grūstyse prieš save praleidžia kitus eismo dalyvius. Bet čia tos pačios grūstys, didėjantis eismo srautas miestuose ir išmokė, kad užtrauktuko principas veikia geriausiai. Vis tik gatvėse dar gana daug vairuotojų su kažkokiais kompleksais, kuriems reikia būti svarbesniems už kitus, kuriems visur galioja pirmenybė ir ne visos kelių eismo taisyklės. Dažniausiai tai prakutę ubagai, kuriems net būtina kitiems eismo dalyviams trukdančiais ar pavojų keliančiais veiksmais parodyti savo kietumą. Bet gyvenimas Lietuvoje gerėja, daug žmonių jau gimsta, užauga normaliose šeimose, tai natūraliai tokių kompleksuotų vairuotojų mažėja“, – apie vairuotojų elgesio kultūrą kalbėjo E. Babelis. Kas gatvėje elgiasi atsakingiau: vairuotojai ar pėstieji? Kaip teigė A. Pakėnas, blogiausia, kad pėstieji nelaiko savęs eismo dalyviais ir dažnai mano, jog kelių eismo taisyklės skirtos visiems, bet tik ne jiems. „Jei vairuotojai bent kažkiek truputi žinojo KET, tai nemaža dalis pėsčiųjų jų niekada nežinojo. Be to, pėstieji nelaiko savęs eismo sistemos dalimi ir eismo dalyviais. Jie galvoja, kad eismo dalyviai yra vairuotojai, motociklininkai, bet tik ne jie. Ir tada taisyklės jiems neprivalomos. Tai tokiu atveju jų reikia neleisti į gatvę. Aš įsitikinęs, kad šiuolaikinio piliečio išsilavinimo privalomoji dalis yra KET egzamino laikymas. Manau, tai privalu net pėstiesiems. Juk neišmanantis taisyklių kelia didesnį pavojų“, – dėstė saugaus eismo specialistas.
Pėstieji turėtų pasisaugoti
Paklausus, kokias didžiausias klaidas daro eismo dalyviai, A. Pakėnas teigė, kad viskas prasideda nuo atsakomybės ir pilietiškumo stokos. „Mūsų bendruomenėje dar neišugdytas poreikis laikytis KET. Mes išsiugdėme nepakliūti pažeidus KET. Iš čia ir klaidos – totalus KET nepaisymas: greitis, manevravimas ir t.t. Vardinti galima viską. Kol nebus įgyvendintas bausmės neišvengiamumo principas, žymaus pagerėjimo laukti neverta. O jau kaip sugaudyti pažeidėjus, tegul valdžia galvoja – XXI amžius“, – aiškino pašnekovas. E. Babelis savo ruožtu taip pat įvardijo nemažai eismo dalyvių daromų klaidų: „Visas klaidas galima apibūdinti labai paprastai – eismo dalyviai nemato kitų eismo dalyvių ir apie juos nė nepagalvoja. Taip atsiranda antraeilininkai, taip atsiranda tie, kurie posūkių persirikiuodami ar kur nors sukdami nerodo, taip užsikiša sankryžos spūsčių metu. Elementari kultūros stoka.“ Kaip teigė E. Babelis, pėstieji dažnai visai be reikalo praranda budrumą. Anot jo, niekas geriau nepasirūpins tavo saugumu nei tu pats. Kaip tik todėl jis sako, kad didžiausia blogybė, kai žmonės nė neapsidairę žengia per pėsčiųjų perėją. „Pėstieji dažniausiai įsivaizduoja, kad baltas zebras ant asfalto – kaip koks tunelis gelžbetonio sienomis – žengia nė neapsidairę į perėją. Su ausinėmis ausyse, akis į telefoną įsmeigę – nesisaugo visiškai. Čia labai matosi, kuris pėsčiasis vairuoja, kuris ne. Tie, kurie vairuoja automobilius, žino, kad jie negali sustoti akimirksniu vos koją prie stabdžio pridėjus, žino, kad esant tam tikroms oro sąlygoms ne viskas pro priekinį stiklą matosi. Tuo tarpu nevairuojantys pėstieji dažniausiai nieko nežino. Net KET nėra skaitę. Siūlau pasižiūrėti į žuvusių statistiką. Su automobilių avarijomis kaip ir viskas susitvarkė. Dabar didžioji dalis žuvusių – pėstieji. Ir didžioji dalis – dėl jų pačių kaltės. Todėl, kad nežino, kaip eiti tamsoje, nežino, kaip kirsti gatvę ir nemoka elementariai pereiti per perėją“, – tikino E. Babelis.

Didžiulė klaida, kurią daro vairuotojai

Vairavimo mokymo specialistas A. Pakėnas čia pat paminėjo ir dar vieną problemą. Tai- naršymas telefonu vairuojant automobilį. Pasak jo, situacija šiuo aspektu jau darosi grėsminga. „Kuo toliau, tuo ši bėda darosi didesnė. Tai yra atvejai, kai žmonės nežinia kiek laiko važiuoja beveik nežiūrėdami į kelią. Iš čia ir neretai nesuprantamos avarijos: atrodo puikus matomumas, normalus greitis, o automobiliu perėjoje partrenkiamas pėsčiasis. Paskui eismo organizatoriai ten suka galvas, kaip perdaryti sankryžas ir perėjas, mažina greitį, pridėlioja lempučių ir t.t. O gal reikalas paprastesnis – reikia labiau kontroliuoti naudojimąsi mobiliaisiais ir bausti nepaisančius taisyklių“, – sakė A. Pakėnas. Be to, jis ragino važiuojant automobiliu iš viso vengti kalbėti net naudojant laisvų rankų įrangą: „Pasauliniai tyrimai rodo, kad naudojantis mobiliaisiais avarijos tikimybė išauga 400 proc. Tik panašu, kad žmonės nebesuvokia to ir nebenori klausyti net mokslininkų. Jie netiki tikrais duomenimis ir toliau didina savo šansus patekti į avariją. Beje, avaringumą vienodai didina ir naudojimasis laisvų rankų įranga. Mobilusis telefonas atitraukia dėmesį nuo užduočių, kurios gerai atitiktų vairavimo aplinką“, – kalbėjo A. Pakėnas. E. Babelio teigimu, telefonu naršantys vairuotojai – neabejotina blogybė. Jis teigė, kad jei girtus vairuotojus identifikuoti lengviau ir jie sulaukia didelių baudų, tai kalbantys arba naršantys telefonu išsisuka žymiai paprasčiau. „Jei girtą vairuotoją sustabdysi, jis pripūs promilių, gaus didelę baudą, praras teises ir galbūt automobilį. Vis vien ramiau. O žmogaus, kuris tarp kojų telefoną maigo, tai nė nepastebėsi. O jis nepastebės jūsų. Akys nežiūrės į kelią ir įvyks avarija. Anksčiau, kai telefonais tik kalbėdavo žmonės, buvo galima gana nesunkiai pamatyti ranką prie ausies, sustabdyti ir nubausti. Dabar kalbėti nebereikia, galima susirašinėti internetu, nereikia telefono laikyti prie ausies, galima jį pasidėti tarp kojų, ir niekas nematys, kad susirašinėji. O tokių atvejų nustatyti beveik neįmanoma. Tai pagal nebaudžiamumą, gal ir gerai sakai, telefonas gal ir yra blogiau nei vairavimas išgėrus. Išgėrusio vairuotojo reakcija gerokai prastesnė, taip pat koordinacija. O tas vairuotojas, kuris telefonu naudojasi, tai išvis į kelią nežiūri. Ir neturi jokios reakcijos“, – telefonais besinaudojančius vairuotojus kritikavo E. Babelis.

Vyrų ir moterų skirtumai

Kas vairuotoja atsakingiau – vyrai ar moterys? Žurnalistas E. Babelis aiškina, kad vairavimo skirtumai tikrai egzistuoja. Be to, jis mano, kad galima pastebėti skirtingų lyčių atstovų daromas skirtingas klaidas. „Tarp tų, kurie kelyje visokius liapsusus daro, tai pastebėjau tarplytinius skirtumus ir netgi pagal važiavimo specifiką galiu 85 proc. tikslumu atspėti, kurį automobilį vairuoja moteris, kurį – vyras. Vyrai dažniau daro grubias, bet apgalvotas klaidas, prasižengimus. Jeigu prieš jus be posūkio signalo užlindo kitas automobilis, ar prisiklijavo prie užpakalio, pavojingai pranėrė pro kelis kitus automobilius, dideliu greičiu prieš jus išniro iš šalutinio kelio, galima beveik nė neabejoti, kad vairuotojas – vyras. Jeigu automobilis lėtai velkasi antra juosta, jeigu jis keistai manevruoja, jeigu ilgai miega sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui ar tiesiog grūstyje jūsų nepraleidžia, didžiausia tikimybė, kad tai bus moteris, ir dar kalbanti telefonu. Sako, moterys vienu metu moka atlikti daug darbų, bet, manau, ne kelyje. Jos dažnai mėgsta plepėti telefonu, o užsiplepėjusios be kelio prieš jas nieko daugiau nemato, į veidrodėlius nežiūri. Bendrai paėmus, neišskirčiau, kas daro mažiau klaidų. Išskirčiau tik pačias klaidas“, – sakė E. Babelis.

Straipsnis yra www.delfi.lt

Prisijungti prie šio pokalbio